Dirvonai nupliko.
Tikriausiai jau matėt
Ar buvot sutikę
Prie durų, prie slenksčio
Bobutę Velykę.
Net pievoj pempiukai
Iš džiaugsmo sukliko:
- Sulaukėm Velykų!
Sulaukėm Velykų!
Zita Gaižauskaitė
Tarptautinė vaikų knygos diena švenčiama nuo 1967 m. ir sutampa su Hanso Christiano Anderseno gimimo diena. Jos iniciatorė – Tarptautinė vaikų knygos taryba (IBBY).
Šventės proga kurios nors šalies IBBY skyrius rengia plakatą ir kreipimąsi į pasaulio skaitytojus. Šių metų šventės rėmėjas – Jungtinių Amerikos Valstijų IBBY skyrius. Kreipimosi tekstą parašė Kubos ir Amerikos poetė Margarita Engle, o plakatą sukūrė Brazilijos dailininkas, daugiau kaip šimto knygų autorius, 2014 m. H. Ch. Anderseno premijos laureatas Rogeris Mello.
ŽODŽIŲ MUZIKA
Margarita Engle
Kai skaitome, mūsų mintys auginasi sparnus.
Kai rašome, mūsų pirštai dainuoja.
Žodžiai – tai būgno garsai ir fleitos muzika puslapiuose,
sklandančios paukščių giesmės ir trimituojantys drambliai,
tekančios upės, putojantys kriokliai,
aukštai danguje
skraidantys drugeliai!
Žodžiai kviečia mus šokti –
ritmas, rimas, širdies plakimas,
kanopų kaukšėjimas ir sparnų plazdenimas,
senos ir naujos pasakos,
fantazija ir tikrovė.
Ar jaukiai tūnote namie,
ar kertate naujų žemių
ir svetimų kalbų sienas,
pasakojimai ir poezija
priklauso jums.
Kai dalijamės žodžiais, mūsų balsai
tampa ateities, taikos,
džiaugsmo ir draugystės muzika,
vilties
melodija.
Iš anglų kalbos vertė
Kęstutis Urba
Skaitmeninė savaitė (angl. ALL DIGITAL Week) – visoje Europoje organizuojama kasmetinė skaitmeninės įtraukties ir skaitmeninių įgūdžių ugdymo akcija. Jos tikslas – paskatinti gyventojus atrasti technologijas, jų kuriamą naudą, pasinaudoti skaitmeninėmis galimybėmis savo kasdienėje bei profesinėje veikloje.Ką žinai apie informacines technologijas? O gal nori sužinoti ką nors naujo? Ši viktorina kaip tik tau!
Po 1863 metų sukilimo Rusijos imperijos valdžia uždraudė leisti knygas lietuvių kalba. Nuo 1864 m. visos knygos turėjo būti leidžiamos tik rusiškais rašmenimis – kirilica (liaudyje ši rašyba buvo vadinta „graždanka“). Lietuviai tokiam reikalavimui priešinosi. Šiuo laikotarpiu lietuviški leidiniai buvo spausdinami užsienyje, nelegaliai gabenami per sieną ir platinami Lietuvoje. Lietuviškos knygos ir laikraščiai ėjo iš rankų į rankas.
Už slaptą knygų laikymą ir platinimą tuo metu nukentėjo maždaug 1000 žmonių. Tarp jų buvo ir kaimiečių, ir kunigų, pasauliečių inteligentų. Milžinišką darbą atliko draudžiamų spaudinių platintojai – knygnešiai.
Nors už knygų platinimą buvo baudžiama kalėjimu ar tremtimi į Sibirą, tačiau knygos buvo platinamos itin sparčiai. Valdžios atstovai turėjo pripažinti nesugebantys kovoti su spaudinių sklidimu. Generalgubernatorius dėl to skundėsi centro valdžiai, žemesnieji valdininkai skundėsi savo viršininkams. Matydami nebegalį sulaikyti slaptojo knygų platinimo, jie siūlė panaikinti spaudos draudimą. 1904 m. gegužės 7 dieną, specialiu caro administracijos įsaku, spaudos draudimas buvo panaikintas.
UNESCO knygnešystė įvertinta, kaip unikali ir pasaulyje neturinti atitikmenų veikla. Tai XIX amžiaus Lietuvos istorijos fenomenas, nukreiptas prieš carinės Rusijos vykdytą lietuviškos spaudos ir raidyno draudimo politiką, trukusią daugiau kaip 40 metų.
Švenčiame ypatingą dieną, kai visam pasauliui paskelbėme, jog atkuriame Nepriklausomybę Tegul Kovo 11-oji
suburia mus
naujiems
dideliems darbams!
Pavasarinės
saulės spinduliai
tesušildo žemę,
o meilė Lietuvai – mūsų širdis!
Vėl pakvipo pavasariu. Išskridę paukščiai grįžta į gimtąsias vietas. Tai pirmieji pavasario pranašai.
Jau tuoj, tuoj – kovo 10 minėsime 40-ties paukščių dieną. Nuo senovės šią dieną buvo švenčiamas paukščių parskridimas. 40 paukščių diena vadinama todėl, kad apytikriai tiek paukščių rūšių iš Lietuvos išskrenda žiemoti į svetimas šalis, o pavasarį sugrįžta į gimtinę.
Senoliai tikėjo, kad jei šią dieną pašąla, šalnos laikysis dar 40 parų. Šią dieną šeimininkėms būdavo patariama iškepti 40 bandelių, kad vasarą javai gerai derėtų. Kai kur, ypač Žemaitijoje, manyta, kad šią dieną reikia praleisti „savam lizde“, t.y., su savo šeima. Tikėta, kad šią dieną kur nors toliau iš namų išvažiavus, užsitrauksi nesutarimą su saviškiais ir su kaimynais.
Lietuvių kalbos dienos prisideda prie lietuvių kalbos sklaidos Lietuvoje ir užsienyje, telkia užsienio lietuvių bendruomenes, stiprina lietuvių kalbos mokymosi motyvaciją ir Lietuvoje, ir užsienyje, didina lietuvių kalbos prestižą.
Vaikų literatūros skyrius „Žalioji pelėda“ kviečia dalyvauti linksmų lietuviškų keiksnojimų iliustracijų konkurse „Lįsk tu vabalo blauzdon“. Tai puiki proga pasidomėti smulkiąja lietuvių tautosaka ir dar kartą įsitikinti, kokia graži ir unikali yra lietuvių kalba.
Šiais metais vasario 8 – 13 dienomis jau 18-ą kartą, daugiau nei 150 pasaulio šalių, minėjo Saugesnio interneto savaitę. Ši iniciatyva skirta atkreipti jaunų žmonių dėmesį į saugų elgesį internete, siekiant apsaugoti vaikus nuo neteisėto ir žalingo interneto turinio bei skatinti visuomenę saugiau ir atsakingiau naudotis interneto technologijomis ir mobiliaisiais įrenginiais.
Į Saugesnio interneto savaitės renginių sūkurį įsijungė ir Panevėžio Elenos Mezginaitės viešosios bibliotekos vaikų literatūros skyrius „Žalioji pelėda“.
Džiaugiamės biblioteką pasiekusiu įvertinimu – prizu ir padėka už bendradarbiavimą įgyvendinant
„Saugesnio interneto savaitės“ veiklas ir
indėlį kartu kuriant geresnį internetą! Dėkojame savaitės renginių organizatorei, mūsų kolegei Anželai Vasiliauskienei!
Ar žinote kas yra dieveris ar moša? Kuo skiriasi uošvis nuo šešuro? Poetė Zita Gaižauskaitė sueiliavo pasakaitę „Mūsų giminėlė“ apie giminės pavadinimus.
Pasitikrinkite, ar taip vadinate giminaičius?
Skiriama Lietuvių kalbos dienoms ir poetės Zitos Gaižauskaitės 70-mečiui.
