2021 m. sausio 21 d., ketvirtadienis

Pusiaužiemis arba Kumeliuko krikštynos, arba...

Artėja pusiaužiemis – sausio 25. Mūsų protėviams ši diena turėjo savo prasmę, buvo apipinta įvairiais tikėjimais, apeigomis ir papročiais.

Žmonės sako, kad per Pusiaužiemį barsukas išlenda iš olos. Jeigu diena saulėta, barsukas mato šešėlį ir lenda atgal atbulas į olą slėptis, gula ant to paties šono – tada sniegas jau greit prasmegs. Jei apsiniaukę, barsukas pavaikšto po mišką ir grįžęs kietai įminga ant kito šono – tada pavasario teks dar ilgai laukti. Tądien ir meška ant kito šono verčiasi ir pradeda čiulpti kitą leteną. Koks oras šios dienos popietę, tokia bus ir antroji žiemos pusė. 

Liaudies tikėjimai rodo šią kalendoriaus dieną buvus virsmo į naują būseną tašku. Kai kur ši diena dar vadinama Kirmėline, Kirmių diena ir Krikštais. Dar kiti senoviniai šventės pavadinimai – Kumeliuko krikštynos ir Pusiaužiemis, Viduržiemis. Krikščionybėje – šv. apaštalo Pauliaus atsivertimo (buvo  pirmųjų krikščionių persekiotojas Saulius) šventė.

2021 m. sausio 8 d., penktadienis

Sausio 13-ąjai atminti

https://pusemuses.lt/sausio-13-oji/
https://pusemuses.lt/sausio-13-oji/
1991 metų sausio 13 dieną mena jūsų tėvai ir seneliai – tų tragiškų Lietuvai įvykių amžininkai. Šiandien Sausio 13-oji Lietuvos valstybinė šventė – Laisvės gynėjų diena. Prieš 30 metų taikūs Lietuvos žmonės pasipriešino siekiams užimti Vilniaus televizijos bokštą, Radijo ir televizijos komiteto, Parlamento pastatą ir kitus valstybei svarbius objektus. 
 
Prisiminimo ir pagarbos verti tie 14 lietuvių, tuomet paaukojusių savo gyvybes už Lietuvos Laisvę ir Nepriklausomybę. 
 
Šiai dienai atminti ir geriau suprasti Miglė Nargėlaitė, pasivadinusi Teta iš miško, parašė pasaką. Ją skyrė savo dukterėčioms gyvenančioms užsienyje ir visiems emigrantų vaikams. „<…> tegul pažįsta savo tėvynę bent kaip pasaką, geresnę nei realus pasaulis. Ir vis dėlto tiek realybė, tiek ši pasaka savo didvyriškumu, jausmo gilumu ir meile Lietuvai yra lygiavertės. Taigi pasakoju tikrą istoriją, tik paslepiu ją po magiškomis metaforomis ir atiduodu vaikų teismui“ – rašo pasakos autorė Teta iš miško. Kodėl iš miško? – tuoj sužinosite.  
 
Paskaitykime ir mes...
Lietuva, iš kur kilę jūsų mama ir tėtis, yra didelis stebuklingas miškas, kuriame gyvena laumės, raganos, burtininkai, elfai ir Teta iš miško. Lietuvoje medžiai moka šnekėti, miškais teka stebuklingi šaltiniai, kurie gali išgydyti visas ligas, o pačiame šalies centre auga didžiulis ąžuolas, kurio viršūnėje teka Saulė. Visi čia yra labai laimingi. 
http://alkas.lt/2012/01/09/pasaka-vaikams-apie-sausio-13-dienos-ivykius/
Tačiau taip buvo ne visada. Vieną niūrią vasaros dieną, kai debesys užstojo ąžuolo viršūnėje tekančią Saulę ir lietus pylė kaip iš kibiro, į Lietuvą iš didelės ir tamsios Rytų šalies atropojo raudonas devyniagalvis Slibinas ir su savimi atsivedė kalbančių baltų meškų. Tos meškos buvo labai blogos.
Raudonas devyniagalvis Slibinas buvo toks didelis, kad savo pilvu galėjo uždengti pusę miško. Eidamas jis pūtė ugnį ir degino miškus, kuriuose gyveno visi tie laimingi žmonės ir Teta iš miško. Slibinas norėjo Lietuvoje susisukti lizdą ir čia išperėti savo vaikus, o blogosios baltos meškos norėjo jam padėti. 

2021 m. sausio 4 d., pirmadienis

Nuotolinių veiklų erdvė vaikams

Įgyvendinant Lietuvos kultūros tarybos finansuojamą projektą „Nuotolinių veiklų erdvė „Virtualūs susitikimai“ į biblioteką buvo kviečiami Panevėžio apskrities kultūros ir meno atstovai: dailininkai, tautodailininkai, rašytojai, menų pedagogai, dailės terapeutė, specialistai dirbantys su keramika, stiklu ir pan.

Įvyko virš 80 įvairių susitikimų, edukacinių-kūrybinių užsiėmimų, knygų skaitymų, lavinamųjų žaidimų, virtualių parodų. Tikimės, kad kiekvienas čia ras sau įdomios ir turiningos veiklos, sužinos bei išmoks kažko nauja ar pasiners į įtraukiantį kūrybos procesą.

Malonaus laiko internetinėje erdvėje VIRTUALŪS SUSITIKIMAI.


2021 m. sausio 3 d., sekmadienis

Trys Karaliai

Sausio 6-oji ne tik laikas, kai nupuošiamos kalėdinės eglutės, bet ir Trijų Karalių šventė. Sakoma, kad nuo Kalėdų iki Trijų Karalių diena pailgėja „per gaidžio žingsnį”. Tamsiosios jėgos pasitraukia. Tai paskutinioji kalėdinio laikotarpio (Saulėgrįžos) šventė. 

Betliejuje gimusį kūdikėlį Jėzų aplankė Trys Karaliai. Iš tiesų jie nebuvo karaliai, gal tik nuo viduramžių taip buvo vadinami todėl, kad atkeliavo iš pasakiškai turtingų Rytų. Kasparas, Melchioras ir Baltazaras buvo išminčiai, stebėję dangaus kūnų judėjimą. Netikėtai danguje sužibėjusi ryški žvaigždė sudrumstė šių vyrų ramybę, mat pranašystės skelbė, jog tokio šviesulio pasirodymas sutaps su Atpirkėjo atėjimu į žemę. Taigi išminčiai nutarė aplankyti Kūdikį ir išrinkę jam dovanas – aukso, smilkalų ir miros – leidosi į kelionę. 

Tūkstančius metų auksas, smilkalai ir mira simbolizavo prabangą, priklausančią dievams ir valdovams. Užmarštin nuėjo šimtmečiai, dulkėmis pavirto senovės civilizacijos, bet mira ir smilkalai vis dar yra labiausiai vertinami, prašmatniausi kvepalų komponentai, o auksas – prabangiausia jų pakuotė. 

Žmonių sąmonėje Evangelijos išminčiai Kasparas, Melchioras ir Baltazaras virtę karaliais, tiek bažnytinėje, tiek liaudies ikonografijoje vaizduojami su karalių karūnomis ir Kūdikiui skirtomis dovanomis rankose. Baltazaro dovana – mira, Melchioro – auksas, Kasparo – smilkalai. Iš čia ir išlikusi tradicija bažnyčioje pašventinta kreida ant namų durų užrašyti pirmąsias jų vardų raides – K+M+B. Senovės lietuviai tikėdavo, kad užrašius šias raides namai bus apsaugoti nuo piktųjų dvasių (pagal www.day.lt ). 

Pasak bernardinai. lt išminčių dovanotas auksas simbolizuoja pagarbą karaliui, smilkalai - pagarbą Dievui, mira – kaip dovana mirtingajam.