Puslapiai

2021 m. sausio 21 d., ketvirtadienis

Pusiaužiemis arba Kumeliuko krikštynos, arba...

Artėja pusiaužiemis – sausio 25. Mūsų protėviams ši diena turėjo savo prasmę, buvo apipinta įvairiais tikėjimais, apeigomis ir papročiais.

Žmonės sako, kad per Pusiaužiemį barsukas išlenda iš olos. Jeigu diena saulėta, barsukas mato šešėlį ir lenda atgal atbulas į olą slėptis, gula ant to paties šono – tada sniegas jau greit prasmegs. Jei apsiniaukę, barsukas pavaikšto po mišką ir grįžęs kietai įminga ant kito šono – tada pavasario teks dar ilgai laukti. Tądien ir meška ant kito šono verčiasi ir pradeda čiulpti kitą leteną. Koks oras šios dienos popietę, tokia bus ir antroji žiemos pusė. 

Liaudies tikėjimai rodo šią kalendoriaus dieną buvus virsmo į naują būseną tašku. Kai kur ši diena dar vadinama Kirmėline, Kirmių diena ir Krikštais. Dar kiti senoviniai šventės pavadinimai – Kumeliuko krikštynos ir Pusiaužiemis, Viduržiemis. Krikščionybėje – šv. apaštalo Pauliaus atsivertimo (buvo  pirmųjų krikščionių persekiotojas Saulius) šventė.

Krikštinti visų pirma reiškia „pradėti pirmą kartą ką nors daryti“ (paragauti, paliesti). Krikšto, kaip „pradžios“ sąvoka erdvėje yra vieta, iš kurios prasideda, išeina dvi ar kelios tiesės (kertė prie stalo, krikštasuolė; krikštkelis – kryžkelė; krikštavonė – kryžma; krikštas – kryžius; ir t. t.). Dar viena krikštinimo reikšmė – pagerinti (gardinti, skaninti). 

Šitoks krikšto, kaip visa ko pradžios (su „pagerėjimo“ bruožu) prasmės išsiaiškinimas papildo ir Krikštų kaip šventės supratimą: tai nėra vien tik pusiaužiemio, vienų metų pakeitimo kitais, bet drauge ir metų pradžios, metų atsivertimo (plg. su Sauliaus atsivertimu į Paulių) į gerąją pusę šventė. 

Pagal archajiškąjį kalendorių Naujieji metai prasidėdavo trečiąja žiemos jaunatimi. Tai, kaip buvo minėta, Kumeliuko krikštynos arba Krikštai. Per šią šventę žadinama gyvybė: papurtomos žiemos šaltyje sustingusios obelys, pabeldžiama į apsnigtus avilius. Kaip aprašo XVI a. autorius J. Lasickis, būdavo pažadinami ir troboje laikomi žalčiai, kviečiant juos paragauti apeiginių valgių. Pasak mitologinių sakmių, gyvačių karalius geba pasiversti nirtulingu kumeliu. Per Kumeliuko krikštynas vaišinamasi apeiginiu patiekalu, savotiškais pyragiukais – „kamukais“ iš žirnių, aguonų, kanapių ir medaus. Jį pagamina netekėjusios merginos ir kviečia bernus vakaroti iki pat išnaktų. 

Parengta pagal http://www.ltvirtove.lt/kalendorius.php?menuo=sausio_menesio_sventes

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą