Skaitymo greitis individualiai priklauso nuo suvokimo ir skaitymo įgūdžių treniruotumo. Greitasis skaitymas – kai skaitoma išlavinto periferinio regėjimo dėka. Tokio skaitymo greitis – apie 600 žodžių per minutę.
 |
| Vienas iš greito skaitymo komponentų - gebėjimas nuspėti teksto reikšmes (anticipacija). Visi turime tokių gebėjimų, tik jų niekada nelaviname. Lavinimo tikslais galima skaityti tekstus, kurių žodžiuose sumaišytos raidės. |
- normalus skaitymas: 200 – 300 ž/min.
- greitas skaitymas: 300 – 500 ž/min.
- atrankinis skaitymas: 800 – 1600 ž/min.
Skaitymo proceso pagrindinis parametras – skaitymo efektyvumas (E), kurį galime pasiskaičiuoti naudojantis formule:
E = (Q:T) x K
E = V x K (V – skaitymo greitis, K – teksto supratimo koeficientas)
V = Q : T (Q – žodžių skaičius tekste, T – skaitymo laikas)
Kas per lėtai skaito, iššvaisto vertingą laiką. Be to, kuo mažiau sąnaudų reikalauja pats skaitymas, tuo daugiau energijos lieka skaitinio turiniui įsiminti ir jį apgalvoti. Norint to pasiekti reikia atsisakyti įpročio skaityti žodį po žodžio. Daug racionaliau iš anksto žvilgsniu apimti ištisas žodžių grupes.
Greitasis skaitymas savaime nulemia didesnį suvokimo greitį. Vadinasi kartu išmokstame greitai suvokti skaitomus tekstus ir juos apgalvoti. Tai vėlgi pagerina skaitymo rezultatus. Galima netgi sakyti, kad greitėjant skaitymui gerėja mokymosi medžiagos išmokimas. Greitai skaitant didėja žodžių atsargos, sugebėjimas susikaupti ir įsigilinti. Gerokai padidės ir išraiškingumas. Kartu bus lavinama ir atmintis, ypač tada, kai atsiras įprotis baigus knygą dar kartą atkreipti dėmesį į turinį ir įsigilinti į ypač svarbius teiginius bei patikrinti, kuo svarbūs šie teiginiai.
Greitai skaitant galima geriau suvokti medžiagos įvairovę. Tačiau tai ne vienintelis greitojo skaitymo privalumas. Ši technika leidžia sutaupyti laiko nuodugniam mokymosi medžiagos nagrinėjimui. Žinių vertę lemia jų praktinis pritaikymas.
Beje, greitasis skaitymas didina ir sugebėjimą susikaupti, nes skaitytojui tiesiog nelieka galimybės galvoti apie ką nors kitą.
Ar jūs geras skaitytojas?
Skaitymo greitį lemia teksto sudėtingumas. Dauguma žmonių skaitymo greičio nepriderina prie teksto, bet viską – nesvarbu, ar tai mokslinis straipsnis, romanas, ar sporto naujienos laikraštyje – skaito vienodu tempu. Tačiau skaitymo greitį reikėtų reguliuoti pagal teksto sudėtingumą, tai yra lengvus tekstus skaityti greitai, o sudėtingus – lėčiau, nes sudėtingai problematikai suprasti reikia daugiau laiko negu visuomenės naujienoms perskaityti. Taigi, skaitomo teksto pobūdis ir sudėtingumas reikalauja skirtingos skaitymo technikos. Yra išskiriamos keturios skaitymo rūšys:
• Apžvalginis skaitymas. Ši skaitymo technika skirta permesti akimis tekstą ir sustoti tik prie tam tikrų teiginių bei kontekstų. Šitokiu būdu ieškoma svarbių vietų knygose, patikrinamas teksto tinkamumas tam tikriems tikslams arba bandoma suprasti, apie ką gi iš tiesų yra koks nors veikalas. Šio metodo pranašumas yra tas, kad atmintis neapkraunama jokiu žinių balansu ir įsimenama tik tai, kas iš tiesų yra svarbu. Apžvalginis skaitymas būdingas įgudusiam skaitytojui.
• Normalusis skaitymas. Skaitydami normaliai per minutę galime suvokti iki 180 žodžių. Esant tokiam greičiui, be vargo galima suvokti tekstą su visomis smulkmenomis.
• Kruopštusis skaitymas. Kruopščiai skaityti tai per minutę suvokti maždaug 100 žodžių. Šitokiu greičiu reikėtų skaityti tekstus, kurie detaliai aptaria kokį nors objektą, kai skaitoma knyga užsienio kalba. Tekstas visada skaitomas kruopščiai, kai reikia suvokti ką nors nauja.
• Intensyvusis skaitymas. Šis tempas tinka, kai skaitomas sudėtingas mokslinis tekstas. Greitis šiuo atveju yra maždaug 20 žodžių per minutę.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą