Ar tikrai vaikų patiriamos skaitymo sėkmės ar nesėkmės įtakoja psichologinį, emocinį ir socialinį jų prisitaikymą? Ar nesisekimas skaityti gali kliudyti normaliam vaiko emociniam vystymuisi ir kuo bei, kaip tai pasireiškia?
Suprantama, kad vaikas, kuriam nesiseka skaityti, gyvena skurdžiau interesų plėtojimo, laisvalaikio praleidimo, naujų patyrimų poreikių patenkinimo ir emocinio bei socialinio prisiderinimo prasmėmis. Prastas skaitymas kliudo vaikui atitinkamai bendrauti su jam svarbia pasaulio dalimi.
Kadangi skaitymas yra svarbi lavinimosi sąlyga, skaitymo nesėkmės užkerta kelią ir atitinkamam prisitaikymui. Nesugebėjimas skaityti gali būti mokymosi nesėkmių priežastimi. Dar labai svarbu kaip pats vaikas save vertina. Kokiu vaikas mato save, sąlygoja tai, kokiu jis mato savo pasaulį ir didele dalimi tai, kokiu jo pasaulis mato jį patį. Kiekvieno asmens savęs suvokimas būna kitoks nei kitų. Paprastai akcentuojami du savigarbos šaltiniai: vidinis šaltinis - atkaklumo efektyvumas ir išorinis šaltinis - kitų nuomonės apie save. Abu jie yra svarbūs, tačiau pirmasis yra stabilesnis ir patikimesnis. Savęs suvokimas arba savo asmens įvaizdis yra reikšmingas mokymosi veiksnys.
Anot psichologų, kiekvienas patyrimas paveikia visą organizmą. Prasti skaitymo sugebėjimai ne tik tiesiogiai prisideda prie nepilnavertiškumo jausmo, bet ir gali grėsti visuomeniniam pripažinimui. Vaikas viešai padaromas blogio objektu lyg jis būtų juo tapęs. Tokiam vaikui atsiranda tikimybė patirti visuomeninį pažeminimą ir įžeidimą. Jis tarsi priverčiamas gėdingai jaustis. Taigi, labai tikėtina, kad jis taps drovus ir užsidaręs. Nesisekimas skaityti dažnai interpretuojamas kaip kvailumo ženklas. Nesėkmė linkusi sukelti daugiau nesėkmių, kaip ir sėkmė - daugiau sėkmių. Prie tokių aplinkybių visai tikėtina, kad skaitymo nesėkmės pagilina emocinį ir psichologinį neprisitaikymą. Tai gali sąlygoti asmenines problemas.
Nors asmeninis neprisitaikymas, kaip matėme, yra greičiau skaitymo nesėkmės rezultatas negu priežastis, tačiau būna atvejų kai šis neprisitaikymas kelia ir skaitymo problemų. Jei vaikas manys, kad jis yra nepakankamai gabus skaitymui, jis ir neskaitys. Paprastai susižavima tais dalykais, kurie patenkina esminius saugumo, savigarbos, sėkmės ir visuomeninio pripažinimo poreikius. Prastas skaitymas blokuoja šių poreikių patenkinimą, ir gali sukelti emocinius sutrikimus. Emociniai sutrikimai, savo ruoštu, blokuoja atitinkamą mokymąsi ir kliudo normaliam skaitymo lavinimui. Tačiau, negalima šito sakyti apie visus vaikus, kitiems - skaitymas sukelia pasitenkinimą, kuris pagerina emocinį, psichologinį prisitaikymą, kas skatina didesnį ir geresnį skaitymą.
Ryšys tarp prastų skaitymo pasiekimų ir emocinio bei visuomeninio neprisitaikymo dažnai yra tarsi ratas. Ankstyvas nesisekimas skaityti veda prie neprisitaikymo ir asmeninis neprisitaikymas savo ruožtu kliudo tolesniam skaitymo tobulėjimui.
Skaitymo nesėkmės visada sudaro problemų. Pastovus nesisekimas skaityti, nežiūrint kas jį sukelia, neabejotinai užkerta kelią atlikti esmines lavinimosi užduotis. Taigi, skaitymo nesėkmės didina emocinį vaiko neprisitaikymą. Emocinis neprisitaikymas savo ruožtu apsunkina skaitymo pasiekimus, kadangi jis kliudo visų tipų mokymuisi. Asmeninis skaitymo lavinimas ir mokymasis yra labai susiję - atsiradę trūkumai viename gali pakirsti kito tvirtumą ir sukliudyti toliau vystytis (R. Žukauskienė).
Psichologai teigia, kad žmogų žavi asmenybės ir situacijos, kurios patenkina jų motyvus. Skaitymas vaikui turi teikti pasitenkinimą, ir tik tada, kai skaitymas teikia pasitenkinimą, vaikas būna visiškai su juo susijęs. Taigi, siekiant išvengti skaitymo nesėkmių reikia vaiką sudominti skaitymu, siekti, kad jis norėtų skaityti, siūlyti jam vis sudėtingesnę medžiagą, kuri leistų tapti kompetentingesniu ir išmoningesniu skaitytoju.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą