Vasaros teatras bibliotekoje

Daugiau nuotraukų>>>

Naujos technologijos išstumia iš šiandieninių vaikų ir paauglių gyvenimo natūralų bendravimą, knygų skaitymą, silpnina socialinius įgūdžius. Siekiant išsaugoti šias vertybes, biblioteka pasitelkdama naujas raiškos formas jau treti metai vykdo tęstinį projektą „Teatras prasideda nuo...bibliotekos – 2“.

Per saviraišką ir kūrybą vaikai skatinami domėtis knygų skaitymu, kultūrinio akiračio plėtimu, lavinama vaikų vaizduotė, stiprinami skaitymo įgūdžiai bei skaitomo teksto suvokimas. Tam puikiai tinka projekto veiklos kryptis –Kamishibai (kami – popierius, shibai – drama) stalo teatras– supažindinantis su įdomiausiais Japonijos kultūriniais skirtumais, šio unikalaus stalo teatro kilme. Jo pagrindu buvo sukurta edukacija, kurios metu klausomasi skaitomos istorijos, ji iliustruojama ir kuriamas vaidinimas.

Viena iš šio projekto veiklų – „Vasaros teatras bibliotekoje“ užsiėmimai startavo birželio mėnesį ir tęsėsi ištisą savaitę.

Užsiėmimus atidarė ir su vaikais žaidė vaikų žaidimų kambario „Sraigė“ linksmieji personažai pelytė Minė, lėlė LOL ir Klouniukė. Po žaidimų vaikams buvo pristatytas Kamishibai teatras, pasekta japonų pasaka „Kodėl medūzos neturi kaulų?“. Vėliau vaikai pasirinko tris pasakas, kurias patys turėjo parengti Kamishibai teatrui.

Kitą dieną užsiėmimų dalyviai lankėsi Lėlių vežimo teatre. Teatro aktoriai papasakojo šio teatro istoriją, pristatė lėles, suvaidino keletą etiudų, atskleidė porą teatro paslapčių, ir netgi leido pasijusti tikrais aktoriais – vaikai lipo ant scenos ir vaidino. Apsilankymas Lėlių vežimo teatre paliko labai malonių įspūdžių. Būtinai apsilankysime dar ne kartą.

Sekantys „Vasaros teatro bibliotekoje" užsiėmimai vyko bibliotekoje. Jo dalyviai kūrė pasakas Kamishibai teatrui. O paskutinę užsiėmimų dieną vaikai klausėsi bibliotekininkės sekamos kvepalų buteliukų pasakos „Karalaitė ant žirnio" ir pristatinėjo savo kurtas pasakas vieni kitiems.

Šių vasaros užsiėmimų metu, pasitelkiant Kamišibai teatro metodą, buvo sukurtos ir suvaidintos trys pasakos: „Trys paršiukai", „Trys lokiai“ ir „Coliukė“.

Paklausus, ar buvo sunku kurti, vaikai atviravo, kad sunkiausia piešti, o pasakoti labai patiko, grupių nariai tarpusavyje puikiai sutarė, pasidalino užduotimis, ir dar mielai kartotų šią patirtį. Atsisveikindami vaikai dėkojo už užsiėmimus ir žadėjo lankytis bibliotekoje dažniau.