 |
| Daugiau nuotraukų>>> |
Kovo 11-ąjai – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai paminėti vaikų literatūros skyriuje „Žalioji pelėda“ vyko knygos „Sibiro haiku“ pristatymas ir susitikimas su projekto „Misija Sibiras ‘18“ dalyviu Matu Toliušiu.
Bibliotekininkė Anžela Vasiliauskienė pristatė J. Vilės ir L. Itagaki komiksų knygą „Sibiro haiku“, atskleidžiančią skaudžią vienos šeimos išgyvenimo tremtyje istoriją, paremtą tikra J. Vilės artimųjų patirtimi. Bibliotekos darbuotoja susirinkusiems paaiškino leidinio pavadinimo reikšmę, aptarė svarbiausius knygos motyvus, papasakojo keletą aprašomų istorijų.
Inovatyvus sudėtingos temos pateikimas, komiksų, laiškų, poetinių intarpų ir teksto samplaika, suteikianti pasakojimui daugiasluoksniškumo, savitų spalvų, pelnė leidiniui Metų vaikų ir paauglių knygos, Meniškiausios ir Gražiausios knygos apdovanojimus, Prano Mašioto premiją.
„Projekto, vykdomo jau 13 metų, vienas pagrindinių tikslų – įamžinti tremties vietose kalėjusių lietuvių atminimą, sutvarkyti kapus. Nors ekspedicija pasibaigė, misija tęsiasi ir toliau, apie kelionės įspūdžius ir nuveiktus darbus lietuvių tremties vietose pasakoju mokyklose, bendruomenėse, kad istorija negrimztų užmarštin“ – projektą trumpai pristatė svečias.
„Per 11 dienų, praleistų Kazahstane, tvarkėme kapines, įamžinome Lietuvą negrįžusių tremtinių atminimą: ravėjome piktžoles, šveitėme antkapius, gaminome ir statėme kryžius. „iššukavome“ 16 bendrų miestų kapinių (kai kurių ilgis siekė net kelis kvadratinius kilometrus), kuriose, skaitydami užrašus ant įvairių tautybių žmonių antkapių, ieškojome lietuviškų pavardžių. Suradome ir sutvarkėme beveik 200 lietuvių kapų. Ne mažiau svarbus darbas buvo jau esamų memorialų tvarkymas ar naujų pastatymas Rudnike, Balchaše, Kounrade bei Mamočkino (Mamyčių) kapinėse. Bendravome su ten gyvenančiais tremtinių palikuonimis, vietiniais gyventojais, kurių sutikome apie 20. Vienas jų – V. Račkaitis, Lietuvoje buvęs tik kartą prieš 30 metų, Kazahstane neturintis draugų tautiečių, bet tebekalbantis lietuviškai“, – apie tai, ką nuveikė, ir kaip svetimame krašte užaugę tautiečiai brangina savo šaknis, pasakojo Matas.
Renginį tęsė projekto „Misija Sibiras ‘18“ dalyvis, gidas, karys-savanoris Matas Toliušis.
„Projekto, vykdomo jau 13 metų, vienas pagrindinių tikslų – įamžinti tremties vietose kalėjusių lietuvių atminimą, sutvarkyti kapus. Nors ekspedicija pasibaigė, misija tęsiasi ir toliau, apie kelionės įspūdžius ir nuveiktus darbus lietuvių tremties vietose pasakoju mokyklose, bendruomenėse, kad istorija negrimztų užmarštin“ – projektą trumpai pristatė svečias.
Svečias džiaugėsi, kad jam pavyko pereiti gana sudėtingą atranką. „Anketas siuntė daugiau nei 1000 norinčiųjų. Vyko bandomasis dviejų dienų 45 kilometrų žygis. Tuomet atrinkti 24 dalyviai, kurie prieš išvykdami bendravo su buvusiais tremtiniais, mokėsi kryždirbystės meno. Atėjus 2018 m. liepos 19 d. iškeliavome už 3000 km esančią Kazachstano Respubliką, nes rusai neįsileido, nepripažįsta trėmimų“, – apie pasirengimą pasakojo Matas.
Iš svečio išgirdome, jog projekte dalyvavo labai skirtingo amžiaus (17-40+ m.), išsilavinimo ir profesijų žmonės – aktorius, moksleivis, farmacininkas, IT specialistas, operatorius, teisininkas, architektas ir kt., tačiau visus vienijo bendras tikslas.
„Per 11 dienų, praleistų Kazahstane, tvarkėme kapines, įamžinome Lietuvą negrįžusių tremtinių atminimą: ravėjome piktžoles, šveitėme antkapius, gaminome ir statėme kryžius. „iššukavome“ 16 bendrų miestų kapinių (kai kurių ilgis siekė net kelis kvadratinius kilometrus), kuriose, skaitydami užrašus ant įvairių tautybių žmonių antkapių, ieškojome lietuviškų pavardžių. Suradome ir sutvarkėme beveik 200 lietuvių kapų. Ne mažiau svarbus darbas buvo jau esamų memorialų tvarkymas ar naujų pastatymas Rudnike, Balchaše, Kounrade bei Mamočkino (Mamyčių) kapinėse. Bendravome su ten gyvenančiais tremtinių palikuonimis, vietiniais gyventojais, kurių sutikome apie 20. Vienas jų – V. Račkaitis, Lietuvoje buvęs tik kartą prieš 30 metų, Kazahstane neturintis draugų tautiečių, bet tebekalbantis lietuviškai“, – apie tai, ką nuveikė, ir kaip svetimame krašte užaugę tautiečiai brangina savo šaknis, pasakojo Matas.
Ekspedicijos metu netrūko iššūkių: „teko susidurti su nespėjamu oru, kai kepina karštis arba lyja nepertraukiamai dvi dienas iš eilės, o kur dar staiga pakylantis vėjas visur nešantis smėlį, virš 20 kilogramų sverianti kuprinė, iki vidurnakčio ar net paryčių gaminami kryžiai... Tačiau visa tai padėjo įgyti naujų draugų ir neįkainojamų patirčių“, – įspūdžiais dalinosi M. Toliušis.
Renginį užbaigė bibliotekos teatro būrelio (vadovė Birutė Beresnevičienė) inscenizacija pagal pristatytą knygą „Sibiro haiku“. Atkurdami kelis epizodus, jaunieji artistai siekė suintriguoti susirinkusius, kas dar neskaitę, paimtų šią knygą į rankas.
Kadangi knygoje svarbus obuolių motyvas, susirinkusieji buvo vaišinami džiovintais obuoliukais, o išlankstytos origamio gervės vaikų rankose virto kasmet pavasarį į Lietuvą parskrendančiais gandrais.Džiugu, jog į vaikų biblioteką susirinko ne tik jaunimas, bet ir suaugusieji, senjorai, kurie didžiuojasi savo valstybės nepriklausomybe.
Indrė Rapkevičienė,
vyresn. metodininkė komunikacijai ir projektų valdymui
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą